Ugdymo karjerai programa

PRANO MAŠIOTO PRADINĖS MOKYKLOS UGDYMO KARJERAI PROGRAMA

I. Bendrosios nuostatos

1. Ugdymo karjerai programa (toliau – Programa) nustato ugdymo karjerai tikslus, sritis ir uždavinius, karjeros kompetencijas – t. y. visumą žinių ir supratimo, gebėjimų ir nuostatų apie save, mokymosi, saviraiškos ir darbo galimybes, karjeros sprendimų priėmimą, karjeros planavimą, derinimą su kitomis gyvenimo sritimis ir realizavimą, karjeros kompetencijų raidą ir struktūrą, karjeros kompetencijų ugdymo gaires, mokinių karjeros kompetencijų vertinimą mokykloje. Programos paskirtis – užtikrinti veiksmingą karjeros kompetencijų, kurių reikia sąmoningai ir sėkmingai kurti ir valdyti savo karjerą (t. y. visą gyvenimą trunkančią asmeniui ir visuomenei reikšmingų asmens mokymosi, saviraiškos ir darbo patirčių seką), ugdymą ir, gerbiant mokinio polinkius, vertybes ir gebėjimus, padėti jam pažinti, kurti ir realizuoti save.

2. Karjeros kompetencijos yra bendrosios asmeninės kompetencijos dalis, glaudžiai susijusi su kitomis bendrosiomis ir dalykinėmis kompetencijomis.

3. Programa parengta, atsižvelgus į mokinių poreikius, jų amžiaus tarpsnių ypatumus. Ji skirta mokiniams, besimokantiems pagal pradinio mokymo programą, yra neatsiejama ir integrali Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“, mokymo dalis.

4. Programos įgyvendinimas grindžiamas mokyklos bendruomenės sutelktiniu darbu: bendradarbiavimu tarp asmenų, teikiančių ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugas (toliau – klasės mokytojų), ir kitų švietimo pagalbos specialistų, visų mokytojų, bendromis mokyklos ir šeimos, mokyklos ir įvairių karjeros paslaugas teikiančių institucijų pastangomis.

5. Karjeros kūrimas ir valdymas yra nuolatinė, visą gyvenimą trunkanti, kiekvienam asmeniui reikšminga veikla, kuriai atlikti reikia tinkamų karjeros kompetencijų. Karjeros kompetencijos vaidina esminį vaidmenį, sprendžiant šiuos kiekvienam asmeniui svarbius iššūkius:

5.1. realizuoti save – pažinti save, atrasti ir sėkmingai vykdyti veiklas, kurios geriausiai atitinka asmens vertybes, polinkius, gebėjimus, sukuria geriausias galimybes tobulėti ir kartu yra prasmingos visuomenės požiūriu;

5.2. prisitaikyti prie ekonominių, socialinių ir kitų pasaulio pokyčių, taip pat aktyviai kurti naujas galimybes (keisti pasaulį);

5.3. sukurti ir išlaikyti aukštą motyvaciją, nuolatos visą gyvenimą mokytis, sąmoningai ir atsakingai veikti.

6. Mokinių ugdymas karjerai sukuria sąlygas ugdyti karjeros kompetencijas. Šis kompetencijų ugdymo procesas nesibaigia mokykloje ir yra tęsiamas, asmeniui perėjus į kitą mokymosi ar darbo aplinką.

7. Sėkmingam asmens karjeros kūrimui ir valdymui būdinga:

7.1. savirealizacija, prasmės pojūtis, pasitenkinimas savo gyvenimu, mokymusi/studijomis, sąmoningai pasirinkta profesine veikla, darbu;

7.2. motyvacija mokytis visą gyvenimą ir teigiama nuostata ateities, asmeninės karjeros kūrimo ir valdymo atžvilgiu;

7.3. pozityvi asmenybės kaita, branda, žmogui tampant visaverčiu, naudingu, drąsiu, sąmoningu savo ir kitų gyvenimo dalyviu;

7.4. produktyvumas ir uždarbis, kurio reikia užtikrinti oriam savo ir artimųjų gyvenimui;

7.5. sklandūs perėjimai iš vienos mokymosi aplinkos į kitą;

7.6. socialinė integracija bendruomenėje, visuomenėje, reikalingumo kitiems pojūtis.

II. ugdymo karjerai TIKSLAS, sritys IR uždaviniai

8. Ugdymo karjerai tikslas – veiksmingai ugdyti ir sudaryti sąlygas visiems mokiniams ugdytis karjeros kompetencijas, palaikyti mokinius, jiems pažįstant, kuriant ir realizuojant save.

9. Ugdymas karjerai apima keturias ugdymo sritis: savęs pažinimo, karjeros galimybių pažinimo, karjeros planavimo ir karjeros įgyvendinimo.

10. Ugdymo karjerai uždaviniai yra sudaryti sąlygas ir pasiekti, kad kiekvienas mokinys:

10.1. Savęs pažinimo srityje įgytų kompetencijų:

10.1.1. pažinti ir priimti save – savo asmenybės ypatumus, asmenybę kaip visumą ir asmenybės ypatumų sąsajas su karjera;

10.1.2. pažinti socialinę aplinką, socialinius vaidmenis ir jų poveikį asmeninei karjerai;

10.2. Karjeros galimybių pažinimo srityje įgytų kompetencijų:

10.2.1. rasti ir veiksmingai naudoti karjeros informaciją;

10.2.2. pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes;

10.2.3. pažinti darbo pasaulio galimybes, įvairovę ir kaitą;

10.3.Karjeros planavimo srityje įgytų kompetencijų:

10.3.1. kelti gyvenimo ir karjeros tikslus;

10.3.2. gyvenimo ir karjeros tikslų planavimui ir realizavimui pasitelkti asmeninės vizijos ir (ar) karjeros plano instrumentus;

10.3.3. priimti karjeros sprendimus;

10.4. Karjeros įgyvendinimo srityje įgytų kompetencijų:

10.4.1. plėtoti ir taikyti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas;

10.4.2. sėkmingai pereiti į naują karjeros aplinką ir įsitvirtinti joje;

10.4.3. tikslingai ieškoti praktikos, darbo arba kurti savo verslą.

III. MOKINIŲ karjeros kompetencijų raida ir struktūra

11. Mokinių ugdymo karjerai kompetencijos ir jų raida.

Mokinių pasiekimai 1 – 4 klasė

1. SAVĘS PAŽINIMO SRITIS

1.1. Pažinti karjerai svarbias asmenybės charakteristikas.

1.2. Pažinti socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis.

2. KARJEROS GALIMYBIŲ PAŽINIMO SRITIS

2.1. Rasti ir efektyviai naudoti karjeros informaciją

2.2. Pažinti mokymosi visą gyvenimą galimybes.

2.3. Pažinti kintantį darbo pasaulį.

3. KARJEROS PLANAVIMO SRITIS

3.1. Kelti gyvenimo ir karjeros tikslus.

3.2. Priimti karjeros sprendimus.

3.3. Sudaryti ir atnaujinti karjeros planą.

4. KARJEROS ĮGYVENDINIMO SRITIS

4.1. Taikyti ir tobulinti karjerai svarbiausias bendrąsias kompetencijas.

4.2. Sėkmingai pereiti iš mokyklos į kitą karjeros (mokymosi) aplinką.

4.3. Efektyviai ieškoti darbo.

IV. Karjeros kompetencijų ugdymo gairės

12. Ugdymas karjerai remiasi šiais pagrindiniais principais:

12.1. aktyvaus mokinio vaidmens – kai mokinys tampa esminiu, kuriančiu ugdymo proceso veikėju, tam sudaromos palankios sąlygos, sužadinamas intensyvus mokymasis;

12.2. laisvo pasirinkimo ir asmeninės atsakomybės už karjeros sprendimus – kai asmuo skatinamas savarankiškai pasirinkti ir įgyvendinti geriausias savo karjeros vystymo galimybes, priimti su mokymusi ir darbu susijusius sprendimus, sudaromos galimybės juos grįsti net ir gilios nuojautos ar vidinio tikėjimo, didelio potraukio argumentais. Turėdamas laisvę rinktis, asmuo taip pat prisiima atsakomybę už savo pasirinkimą;

12.3. individualizavimo – kai ugdymas vykdomas, atsižvelgiant į individualius asmenų poreikius, interesus, amžiaus tarpsnio ypatumus;

12.4. bendradarbiavimo ir mokymosi vieniems iš kitų;

12.5. reflektyvaus mokymosi – kai skatinamas nuolatinis savo patirties, jausmų, minčių ir veiklos apmąstymas, susiejimas ir panaudojimas mokymuisi;

12.6. mokymosi per patyrimą – kai ugdymo veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai realiai galėtų save išbandyti konkrečioje situacijoje „čia ir dabar“;

12.7. tęstinumo – kai užtikrinamas karjeros kompetencijų ugdymo tęstinumas, atsižvelgiant į mokinio patirtį, įgytą formaliuoju, neformaliuoju ar savišvietos būdu.

13. Bendrosios ugdymo karjerai planavimo ir organizavimo nuostatos:

13.1. mokykla, organizuodama mokinių ugdymą karjerai, vadovaujasi Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 „Dėl Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, bendraisiais ugdymo planais ir (ar) bendraisiais profesinio mokymo planais, tvirtinamais švietimo ir mokslo ministro, Programa ir kitais šią sritį reglamentuojančiais teisės aktais;

13.2. mokykloje ugdymą karjerai koordinuoja direktorės pavaduotoja ugdymui.

13.3. prieš pradedant įgyvendinti Programą mokykloje:

13.3.1. išsiaiškinama, kaip karjeros kompetencijos buvo ugdomos iki šiol, ir preliminariai įvertinama, kokios šiuo metu yra mokyklos mokinių karjeros kompetencijos;

13.3.2. atsižvelgus į mokinių karjeros kompetencijas ir jų ugdymosi poreikius, mokykloje ugdymo karjerai turinys integruojamas į pasaulio pažinimo, technologijų programas, neformaliojo švietimo programas, klasės valandėlių turinį. Mokykloje parengtas profesinio orientavimo veiklos planas;

13.4. mokytojai, siekdami užtikrinti ugdymo karjerai Programos įgyvendinimą, kartu su mokyklos bendruomene, socialiniais partneriais ir kt. tariasi ir derina savo veiksmus;

13.5. visos mokyklos įgyvendinamos su karjeros kompetencijų ugdymu susijusios iniciatyvos, neformaliojo švietimo, prevencinė ir kitos veiklos dera ir neprieštarauja Programos nuostatoms.

14. Ugdymas karjerai įgyvendinamas per ugdymo procesą, kitas – tikslingai numatytas –veiklas:

14.1. pagrindinės ugdymui karjerai skirtos veiklos:

14.1.1. integruotas karjeros kompetencijų ugdymas (dalies karjeros kompetencijų ugdymas integruojamas ar natūraliai sutampa su dalykų programos turiniu). Planuojant ir organizuojant ugdymą karjerai klasėje, vykdomi projektais, padedantys mokiniams pažinti save, apibendrinti įgytas žinias ir planuoti jų panaudojimo galimybes verslo ir darbo pasaulyje, išbandyti naujus karjeros gebėjimus, modeliuoti ir imituoti situacijas, spręsti su karjera susijusias problemas ir pristatyti atliktas užduotis mokymosi grupei ir / arba mokyklos bendruomenei;

14.2. papildančios, lygiagrečiai vykdomos veiklos – susijusių profesinio orientavimo paslaugų, kurios taip pat prisideda prie karjeros kompetencijų ugdymo, teikimas:

14.2.1. profesinis konsultavimas;

14.2.2. profesinis informavimas, o ypač – profesinis veiklinimas ir jo intensyvios formos:

14.2.2.1. profesinio veiklinimo patirtiniai vizitai (įmonėse, įstaigose ir kt.), per kuriuos mokinys susipažįsta su tam tikra profesija ar veiklos sritimi ir pats išbando bent kelis svarbiausius profesijos ar veiklos aspektus;

14.3. ugdymas karjerai neformaliajame švietime (įvairi mokinių veikla mokykloje ir už jos ribų).

15. Vykdant bendrojo ugdymo programas, ugdymas karjerai organizuojamas, laikantis šių nuostatų:

15.1. pradiniame ugdyme ugdymas karjerai integruojamas į pasaulio pažinimo, technologijų turinį, neformalųjį švietimą;

16. Ugdant karjeros kompetencijas, ypač veiksmingi yra šie ugdymo(si) karjerai metodai ir veiklos: savo asmeninės vizijos kūrimas ir įgyvendinimas, įvairūs aktyvaus ir reflektyvaus mokymosi ir savęs pažinimo metodai, mokymosi iš patirties metodai, projektine veikla ir bendradarbiavimu grįsti mokymo(si) metodai, mokinių bendradarbiavimas, mokantis vieniems iš kitų, bendravimas ir bendri projektai su daug pasiekusiais ir savo pašaukimą atradusiais asmenimis, karjeros kompetencijoms ugdyti skirti žaidimai, ugdymas per profesinį veiklinimą, mokomąsias bendroves, savanorystę, „vaidinimai“ ir situacijų modeliavimas, pokalbiai, diskusijos ir debatai (taip pat ir su žymiais žmonėmis, tėvais), pamokančių gyvenimo situacijų ir konkrečių asmenybių gyvenimo istorijų nagrinėjimas, pasitelkiant knygas, filmus, informacines komunikacines technologijas ir kitas priemones.

17. Ugdymo karjerai integravimas į dalykų turinį remiasi šiais principais:

17.1. integruojant pasirenkamos atitinkamos temos ir metodai, kurie tuo pačiu metu leidžia ugdyti ne tik esmines dalykines, bendrąsias kompetencijas, bet ir karjeros kompetencijas;

17.2. ugdymo karjerai integravimas sustiprina dalyko mokymąsi, prisideda prie gilesnio dalykinių kompetencijų ugdymo, išryškina jo pritaikymo realiame gyvenime galimybes, stiprina mokinių motyvaciją mokytis sąmoningai;

17.3. integruojant ugdymą karjerai, svarbu, kad mokiniams būtų sudarytos palankios sąlygos ir padedama jiems:

17.3.1. pažinti ir priimti save, pasitikėti savimi;

17.3.2. išsikelti, suprasti ir reflektuoti savo mokymosi tikslus, įsivertinti jų pasiekimą, tai susieti su savo asmeniškai išsikeltais tobulinimosi tikslais;

17.3.3. aktyviai susipažinti su darbo pasauliu, ypač su svarbiausiomis veiklomis, profesijomis, susijusiomis su pagrindiniu dalyku;

17.3.4. ugdytis žinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas, kurios sutampa su dalyko programoje numatytomis dalykinėmis ir bendrosiomis kompetencijomis;

17.3.5. parodyti sąsajas tarp ugdomų bendrųjų – mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinės, iniciatyvumo ir kūrybiškumo, asmeninės – kompetencijų ir karjeros kompetencijų.

18. Mokyklos bendruomenės reikšmė ugdymui karjerai:

18.1. sėkmingam ugdymui karjerai būtinas asmeninis visų mokytojų pavyzdys, jų asmeninės nuostatos, veikimas ir supratimas apie karjerą, savo ateities kūrimą, todėl svarbu, kad mokytojai domėtųsi, aktyviai ir sėkmingai plėtotų savo karjerą, turėtų asmeninę karjeros viziją;

18.2. itin svarbi yra bendra atvirumo, draugiškumo, pagarbos ir tarpusavio palaikymo atmosfera mokykloje, kad kiekvienas mokyklos bendruomenės narys jaustųsi saugus, nebijotų būti nuoširdus, dalytis savo patirtimi, svajonėmis, siekiais, jausmais, nebijotų būti atstumtas dėl to, kad yra ar nori būti kitoks nei daugelis, kad mokytojų, mokytojo ir mokinio, mokinių tarpusavio santykiai būtų atviri, geranoriški ir pagarbūs;

18.3. svarbi sėkmingo karjeros ugdymo(si) sąlyga – mokyklos ir šeimos bendravimas ir bendradarbiavimas. Su ugdymu karjerai programa supažindinami tėvai ir su jais periodiškai aptariamos Programos įgyvendinimo galimybes ir mokinių pasiekta pažanga;

18.4. ugdymas karjerai yra bendras komandinis darbas, kurio sėkmė įmanoma, jei dauguma mokyklos darbuotojų prisideda prie karjeros kompetencijų ugdymo, įvairios mokyklos veiklos, orientuotos į mokinių asmenybinę brandą, individualias galimybes atitinkančius mokymosi pasiekimus ir nuolatinę mokymosi pažangą, palaiko, neprieštarauja ugdymo karjerai tikslams.

V. MOKINIŲ KARJEROS KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

19. Mokinių karjeros kompetencijų vertinimas (ir įsivertinimas) yra integrali ugdymo proceso dalis, kurios tikslas – padėti mokiniui mokytis ir siekti veiksmingesnio mokymo. Mokinių karjeros kompetencijos vertinamos, vadovaujantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 „Dėl Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sampratos“.

20. Vertinamos mokinio karjeros kompetencijos ir jų raida, mokinio veiklos pokyčiai ir karjeros plėtojimo apraiškos elgesyje. Juos geriausiai atspindi:

20.1. mokinio karjeros kompetencijų įsivertinimas, atliekamas, konsultuojantis su mokytoju;

20.2. karjeros kompetencijų vertinimo rezultatai;

21. Vertinant mokinio karjeros kompetencijas pagal vertinimo tikslus, taikomi šie pagrindiniai vertinimo tipai:

21.1. formuojamasis vertinimas. Kiekvienas mokinys nuolat, padedamas mokytojo, įsivertina ir aptaria savo karjeros kompetencijų raidą, išsikelia asmeninius trumpalaikius ir ilgalaikius karjeros palaikymo bei stiprinimo tikslus, orientuodamasis į aprašytas karjeros kompetencijas, ir kryptingai jų siekia;

21.2. diagnostinis vertinimas, siekiant išsiaiškinti, ar išugdytos aprašytos atitinkamo lygio kompetencijos. Mokinio pastangos verinamos raidėmis, jam aiškūs ir suprantami vertinimo kriterijai;

21.3. apibendrinamasis vertinimas, kuris atliekamas pusmečio pabaigoje. Mokinių individualių pasiekimų ir daromos pažangos su pažymiu nesiejamas įvertinimas. Karjeros kompetencijų dalys įsivertinamos ir įvertinamos, naudojantis mokinių pasiekimų (kompetencijų) aplankais (portfeliais), trumpais vertinimo aprašais. (Renkama medžiaga apie tėvelių profesiją, svajojamą profesiją; kuriami pasakojimai, eilėraščiai, piešiama ir pristatoma klasėje).

22. Mokinių karjeros kompetencijų vertinimo procesas organizuojamas tokiu būdu:

22.1. vertinimas yra integrali mokymo bei mokymosi proceso dalis, kurios tikslas – padėti mokiniui mokytis ir siekti veiksmingesnio mokymo;

22.2. vertinami ne tik rezultatai, konkretūs mokinių darbai, mokymosi procesas, bet ir mokinių veiklos pokyčiai ir karjeros plėtojimo apraiškos elgesyje;

22.3. ugdymo procese renkama informacija apie klasės ir kiekvieno mokinio mokymosi stipriąsias vietas ir tobulintinas sritis, teikiama grįžtamoji informacija, atsižvelgiant į vertinimo informaciją koreguojamas pats mokymas;

22.4. mokytojas nuolat stebi mokinių veiklą, kalbasi su mokiniais, kad išsiaiškintų, kaip jiems sekasi taikyti įvairias mokymosi strategijas, kaip jie geba mokytis bendradarbiaudami, kaip geba įvertinti save, išsikelti mokymosi tikslus ir jų siekti;

22.5. į vertinimo veiklą įtraukiami ir mokiniai. Jie vertina savo ir vieni kitų darbus, atsižvelgdami į mokymosi uždavinius, vadovaudamiesi vertinimo kriterijais. Tokia savęs vertinimo ir vienas kito vertinimo praktika tikslinga ir reguliari;

22.6. mokytojo suteikiama grįžtamoji informacija turėtų būti grindžiama mokinio mokymosi pažanga, sunkumų nustatymu ir galimybių jiems įveikti numatymu;

22.7. mokinio pasiekimų vertinimo tikslu mokiniams sudaromas savo atliktų užduočių aplanką (kompetencijos aplanką), kuriame kiekvienas mokinys demonstruoja savo karjeros kompetencijų plėtrą.