– Naudosis įvairiais informacijos šaltiniais;
– Deklamuos eilėraščius, vaidins, improvizuos;
– Rišliai pasakos apie tai ką matė, girdėjo;
– Atsakys į klausimus iš perskaityto ar išgirsto teksto;
– Pasakys perskaityto kūrinio temą, pagrindinę mintį, veikėjus, veiksmo vietą;
– Nusakys pasakų rūšis, vertina veikėjus;
– Mokės atmintinai lietuvių kalbos abėcėlę, ja pasinaudos ieškodami reikalingos informacijos;
– Skirs meninius ir dalykinius tekstus;
– Praktiškai atskirs tautosakos žanrus, prozos, poezijos, dramos kūrinius.
KALBOS NAGRINĖJIMAS
– Žinos, kas yra tekstas, sakinys, žodis , garsas;
– Skirs pagrindines ir antrininkes sakinio dalis;
– Atpažins išplėstinio sakinio veiksnį ir tarinį;
– Gebės kelti klausimus sakinio žodžiams;
– Ras tekste kalbos dalis;
– Žinos veiksmažodžio bendratį, laikus, asmenis;
– Žinos daiktavardžių, būdvardžių gimines, skaičius, klausimus, linksnius;
– Žodį skirstys reikšminėmis žodžio dalimis ir pažymės sutartiniais ženklais;
– Ras tekste sinonimus, antonimus, palyginimus;
– Taisyklingai vartos sutrumpinimus ( vns., mot., km, Lt ir kt.).
RAŠYMAS
– Gebės rišliai rašyti tekstą;
– Mokės rašyti dialogą;
– Rašys priebalsių asimiliacijos atvejus;
– Mokės rašyti esam. l. ir būtojo k. l. veiksmažodžius;
– Mokės rašyti prieveiksmius;
– Mokės rašyti daikt. Ir būdv. vardininką, kilmininką ir vietininką;
– Mokės rašyti įsidėmėtinos rašybos žodžius;
– Mokės rašyti sudurtinius žodžius;
– Mokės paaiškinti žodžių rašybą;
– Mokės padėti kablelį prieš jungtukus o, bet, kad, tačiau;
– Mokės atskirti vienarūšes sakinio dalis.
KŪRYBA
– Kurs arba pabaigia nebaigtas pasakas;
– Kurs pasakų knygas, kryžiažodžius, eilėraščius ir kt.;
– Redaguos tekstą ar rašinį;
– Atpasakos pasakojamojo pobūdžio tekstus;
– Parašys patirto ar išgalvoto įvykio pasakojimą, aprašymą.
NUOSTATOS
– Neįžeis pašnekovo išsakydami savo mintis ir jausmus.
– Bus tolerantiški kitaip manančiam.
– Domėsis įvairiais tautosakos žanrais.
– Turės savo nuomonę apie vaikams skirtas radijo ir televizijos laidas.
– Sieks tobulinti savo tartį.
– Sieks išmokti sklandžiai skaityti.
– Norės skaityti įvairių žanrų tekstus, rinktis mėgstamiausią.
– Stengsis savarankiškai susirasti reikiamą, mokiniui įdomią informaciją.
– Ugdysis poreikį skaityti vaikų literatūros kūrinius, lankytis bibliotekoje, būti jos skaitytoju, laikytis bibliotekos taisyklių, saugoti ir tausoti knygas.
– Stengsis išmokti įdomiai pasakoti, vaizdžiai ar tiksliai aprašyti.
– Stengsis dirbti valingai, įdedant daug pastangų: mokysis rašyti be klaidų, laikysis išmoktų rašybos ir skyrybos taisyklių.
– Stengsis rašyti tvarkingai, įskaitomai.
Reikalavimai išmokyti lietuvių kalbos raštu, baigiant pradinio ugdymo programą, vadovaujantis 2008 m. ,,Pradinio ugdymo bendrąja programa.
1. Įvairių rūšių diktantus.
2. Atpasakojimus (pagal susidarytą planą).
3. Rašinius:
3.1. pasakojimus:
3.1.1. pagal paveikslėlių seriją,
3.1.2. pagal pateiktą pradžią ir pabaigą,
3.1.3. savarankiškai keisdami, perdarydami mokytojo pateiktą planą,
3.1.4. kolektyviai numatyti tik pasakojimo gaires,
3.1.5. pagal perskaityto literatūros kūrinio pavyzdį.
3.2. pasakas,
3.3. laišką,
3.4. žinutę,
3.5. skelbimą,
3.6. aprašymą,
3.6.1. gyvūnų remiantis regos, girdėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio pojūčiais
3.6.2. daiktų remiantis regos, girdėjimo, lytėjimo, uoslės, skonio pojūčiais
4. Atlikti rašybos mokymosi pratimus.
5.Gebėti:
5.1.tobulinti turinį, kalbinę raišką (redagavimo pradmenys).
5.2. per kūrybines užduotis reikšti savo mintis ir jausmus.
5.3. rašyti rišliai, naudoti vaizdingus žodžius, posakius, nekartoti tų pačių žodžių.
5.4. naudotis teksto kūrimo strategijomis (,,minčių lietus, ,,minčių žemėlapis, ,,piramidė).
5.5. rašymo technika: tvarkinga, įskaitoma, greitesnis rašymo tempas.
6. Išmokti:
6.1. Tiesioginių klausiamųjų, skatinamųjų sakinių sudarymą ir skyrybą.
6.2. Pokalbio vienarūšių sakinio dalių, kreipinio, skyrybą
6.3. Kablelius prieš jungtukus kad, o bet, tačiau.
6.4. Vartoti neišplėstinius ir išplėstinius sakinius.
6.5. Gebėti rasti veiksnį ir tarinį.
6.6. Įsidėmėtinos rašybos žodžius: keletas, stebuklai, mąstyti, mįslingos, kąsnis, aukštyn, atidžiai, drąsa, grįžo, ąsotis, ąžuolas, mįslė, žąsis, manęs, mane, tavęs, tave, savęs save, mūsų, jūsų, ačiū, šiandien, rytoj, Kęstutis, tęsinys, trise, keturiese, dviese, kažkas, žemyn, galbūt, turbūt.
7.Trumpas pasiekimų lygio apibendrinimas:
Patenkinamas lygis. Mokiniai turi kurti įskaitomą ir suprantamą tekstą ar jo fragmentą bent iš dalies atsižvelgdami į pateiktą temą. Tekste gali būti 5-7 rašybos ir skyrybos klaidos iš programoje nurodytų atvejų. Ta pati rašybos ar skyrybos klaida, pasikarto¬janti net ir kelis kartus, nors ir skirtinguose žodžiuose, laikoma viena klaida (pvz., rašydamas netaiko galininko linksnio taisyklės).
Pagrindinis lygis. Mokiniai turi kurti rišlų tekstą pagal pateiktą temą ir užduotį. Gali būti nuoseklumo ir vientisumo trūkumų. Tekste gali būti 3-4 rašybos ir skyrybos klaidos iš programoje nurodytų atvejų. Ta pati rašybos ar skyrybos klaida, pasikartojanti liet ir kelis kartus, nors ir skirtinguose žodžiuose, laikoma viena klaida (pvz., rašydamas netaiko galininko linksnio taisyklės).
Aukštesnysis lygis. Mokiniai turi kurti rišlų, nuoseklų ir vientisą tekstą, atitinkantį pateiktos užduoties reikalavimus (gali būti 1-2 atsitik¬tinės klaidos).
4 klasės Lietuvių kalbos rašto darbų vertinimas pagal 2012 m. ,,Standartizavimo procedūrų aprašą ir lietuvių gimtosios kalbos standartizuotą programą ir testų pavyzdžius. Slenkstinio IŠ NEPATENKINAMOJO į PATENKINAMĄJĮ lygį rašymo darbo vertinimo aprašas
TEKSTO TURINYS
Kuriamo teksto sakiniai yra apie tai, kas yra nurodyta užduotyje, bet nuo temos gerokai nuklystama. Todėl iš esmės yra požymių, jog mokinys kuria teksto fragmentus suvokdamas užduotyje pateiktus reikalavimus. Sukurto teksto apimtis nedidelė, tema neišplėsta. Rašant nedetalizuojama. Tekstas fragmentiškas, nenuoseklus, nevientisas ir gana nerišlus.
TEKSTO STRUKTŪRA
Teksto pavadinimas nėra sukurtas, jis nurašytas nuo užduoties.
Nėra pasakojimo struktūrinių dalių, tačiau sakiniuose galima įžvelgti tam tikrus rašinėlio struktūros bruo¬žus.
KALBINĖ RAIŠKA
Vartojami tiesioginiai sakiniai, nevisiškai aiškiai išskiriamos jų ribos. Vartojami elementarūs žodžiai ir frazės.
RAŠTINGUMAS
Daug stiliaus (žodyno) trūkumų, nemotyvuotų pasikartojimų (aš – 5 kartus). Daug (8-9) vieno tipo klaidų iš BP numatytų atvejų.
PATENKINAMOJO LYGIO rašymo darbo vertinimo aprašas
TEKSTO TURINYS
Kuriant tekstą atsižvelgta į vieną užduotyje pateiktą reikalavimą. Kuriamo teksto turinys atitinka nurodytą temą, bet nuo jos nuklystama. Sukurto teksto tema neišplėtota. Rašant nedetalizuojama. Tekste yra nuoseklumo, vientisumo trūkumų: minčių šuolių.
TEKSTO STRUKTŪRA
Sukurtas teksto pavadinimas: jis atitinka teksto temą. Teksto struktūrinės dalys neaiškios, grafiškai neišskirtos.
KALBINĖ RAIŠKA
Vartojami elementarūs žodžiai ir frazės (nėra vaizdingų žodžių); tik tiesioginiai sakiniai. Daug nemotyvuotų pasikartojimų.
RAŠTINGUMAS
Daroma daug sisteminių ir atsitiktinių rašybos ir skyrybos klaidų. Neskiriamos sakinių ribos.
Slenkstinio iš PATENKINAMOJO Į PAGRINDINĮ LYGĮ rašto darbo vertinimo aprašas
TEKSTO TURINYS
Tekstas atskleidžia temą, tačiau yra trūkumų. Temą atskleidžia pavadinimas ir pasakojimo pradžia, bet trūksta nuoseklaus temos plėtimo kitose rašto darbo dalyse bei apibendrinamosios minties darbo pabaigoje.
Tekstas sukurtas atsižvelgiant į pateiktą užduotį.
Tekste yra minties šuolių, trūksta vientisumo.
Tekste pateiktas dialogas, jis susijęs su dėstoma mintimi, tačiau neišplėstas, nemotyvuotai nutrūksta.
TEKSTO STRUKTŪRA
Yra visos teksto struktūrinės dalys (pradžia, dėstymas ir pabaiga), jos aiškiai grafiškai išskirtos. Dėstyme yra trūkumų- naujos minties pradžia aiški, bet nėra išskiriama grafiškai, tekstas neskaidomas pastraipomis.
KALBINĖ RAIŠKA
Daug stiliaus (žodyno) trūkumų, nemotyvuotų pasikartojimų.
Vartojami elementarūs žodžiai ir frazės (nėra vaizdingų žodžių, posakių). Tekste vyrauja tiesioginiai sakiniai.
RAŠTINGUMAS
Nemažai rašybos ir skyrybos klaidų (klaidos skaičiuojamos pagal 100 pirmų žodžių). Daromos šios rašybos ir skyrybos klaidos: 1) netaisyklingai rašomi žodžiai, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo; 2) netaisyklingai rašomi žodžiai su priebalsių asimiliacijos atveju; 3) pradedama rašyti sakinius mažąja raide; 4) dialogas užrašomas su skyrybos klaidomis.
PAGRINDINIO LYGIO rašto darbo vertinimo aprašas
TEKSTO TURINYS
Tekstas atitinka temą, atsižvelgta į pateiktą užduotį. Dėstoma pagrindinė mintis. įvykis pristatomas glaus¬tai.
Daugeliu atvejų sakiniai susieti vienas su kitu, mintys plėtojamos gana sklandžiai. Tekstas gana rišlus. Tačiau yra teksto vientisumo ir nuoseklumo trūkumų.
Tekste pateiktas dialogas susijęs su dėstoma mintimi, tačiau iki galo neišplėstas, nemotyvuotai baigiamas pokalbis.
TEKSTO STRUKTŪRA
Sukurtas teksto pavadinimas atitinka temą.
Yra trys pasakojimo struktūrinės dalys: pradžia, dėstymas, pabaiga. Jos grafiškai neišskirtos, bet jaučiamos
(tik pirmasis sakinys atitraukiamas nuo krašto).
KALBINĖ RAIŠKA
Kalba aiški. Yra stiliaus (žodyno) trūkumų, nemotyvuotų pasikartojimų. Vartojami įvairių rūšių sakiniai (tiesioginiai, klausiamieji, šaukiamieji).
RAŠTINGUMAS
Taisyklingai rašomi žodžiai, kurių rašyba nesiskiria nuo taisyklingo tarimo, daiktavardžių ir būdvardžių vienaskaitos galininkas, asmenvardžiai ir vietovardžiai, paprasčiausi priebalsių asimiliacijos atvejai, esamojo laiko veiksmažodžiai, manęs, mane, grįžo. Taisyklingai keliami žodžiai į kitą eilutę. Dedami kableliai prieš bet, kad.
Parašomi skyrybos ženklai sakinio gale (taškas, klaustukas ar šauktukas).
Yra atsitiktinių klaidų, stiliaus trūkumų. Ne visada išlaikomos sakinio ribos. įterptame dialoge yra klaidų.
Slenkstinio iš PAGRINDINIO Į AUKŠTESNĮJĮ LYGĮ rašto darbo vertinimo aprašas
TEKSTO TURINYS
Tekstas aiškiai atskleidžia pasirinktą temą.
Tekstas sukurtas atsižvelgiant į visus užduotyje pateiktus reikalavimus.
Tekste glaustai aprašytas svarbiausias įvykis.
TEKSTO STRUKTŪRA
Yra visos teksto struktūrinės dalys (pradžia, įvykio raida, pabaiga). Teksto struktūrinės dalys grafiškai ir logiškai išskirtos.
KALBINĖ RAIŠKA
Kalba aiški ir sklandi.
RAŠTINGUMAS
Padaroma ne daugiau nei 2-3 vieno tipo klaidos iš BP numatytų atvejų, gali pasitaikyti stiliaus, žodyno klaidų.
AUKŠTESNIOJO LYGIO rašto darbo vertinimo aprašas
TEKSTO TURINYS
Tekstas aiškiai atskleidžia temą.
Tekstas sukurtas atsižvelgiant į visus užduotyje pateiktus reikalavimus.
Sukurtas išsamus tekstas su samprotavimo elementais (autorius reiškia savo nuomonę).
Tekstas nuoseklus ir vientisas: siejamos pastraipos, sakiniai, mintys plėtojamos aiškiai, nuosekliai, sklandžiai, geba sudominti skaitytoją. Tekstas rišlus.
Tekste pateiktas dialogas pasirinktas tikslingai, yra aiškiai ir nuosekliai aprašytas.
TEKSTO STRUKTŪRA
Yra visos teksto struktūrinės dalys (kryptinga pradžia, nuosekli įvykio raida, pagrįstos išvados). Teksto struktūrinės dalys grafiškai ir logiškai atskirtos.
KALBINĖ RAIŠKA
Kalba aiški ir sklandi, logiška ir vaizdinga.
Tekste vartojami įvairių rūšių sakiniai (tiesioginiai, klausiamieji, šaukiamieji).
RAŠTINGUMAS
Nedaroma programoje numatytų rašybos ir skyrybos klaidų (klaidos skaičiuojamos pagal 100 pirmų žo¬džių). Taisyklinga dialogo skyryba.
– Spręs lygtis ir nelygybes;
– Žinos veiksmų atlikimo tvarką reiškiniuose;
– Gebės palyginti dvi parastąsias trupmenas;
– Daugins skaičius iki 1000;
– Sugebės dalinti skaičius kampu iš dviženklio skaičiaus;
– Sugebės dauginti stulpeliu iš dviženklio skaičiaus;
– Daugins ir dalins skaičius iš apvalių dešimčių ir šimtų;
– Gebės dalinti su liekana iš dviženklio skaičiaus;
– Teisingai atliks sudėties ir atimties veiksmus su paprastomis ir dešimtainėmis trupmenomis
GEOMETRIJA:
– Taisyklingai vartos geometrinę terminologiją;
– Atpažins geometrines figūras ir kūnus;
– Skirs buką, smailų ir statų kampą;
– Supras ir gebės padaryti paprastus piešinius, brėžinius.;
MATAVIMAI:
– Gebės smulkinti, stambinti, sudėti ir atimti matinius skaičius;
– Mokės apskaičiuoti svorį;
– Mokės apskaičiuoti litais;
– Mokės apskaičiuoti figūrų ilgį, plotį, perimetrą ir plotą;
– Mokės išmatuoti tūrį litrais.
STATISTIKOS ELEMENTAI:
– Gebės analizuoti duomenis ir pavaizduoti stulpelinėmis diagramomis;
– Mokės susirasti duomenis iš lentelės, diagramos arba žinyno;
– Gebės rinkti, sisteminti duomenis pagal keletą požymių.
MATEMATIKOS TAIKYMAS:
– Suras dėsningumus ir moka juos nustatyti;
– Gebės tinkamai pasirinkti uždavinio sprendimo būdą;
– Žinos daugiau nei vieną uždavinio sprendimo būdą;
– Mokės spręsti uždavinius greičiui, laikui, keliui apskaičiuoti;
– Mokės spęsti skirtuminio palyginimo; skaičiaus dalies radimo; skaičiaus padidinimo ar sumažinimo uždavinius;
– Gebės pasitikrinti, paaiškinti uždavinio sprendimo būdus.
NUOSTATOS
– Susies skaičius ir aritmetinius veiksmus su konkrečiais artimiausios aplinkos objektais ir situacijomis.
– Vertins žinias ir gebėjimus iš geometrijos dėl jų suteikiamų galimybių geriau orientuotis mus supančioje aplinkoje, tiksliai nusakys aplinkos objektų parametrus.
– Vertins matematinių modelių naudingumą sprendžiant kasdienio gyvenimo problemas.
– Suvoks, kad išmatuoti reiškia rasti, kiek tam tikrų matavimo vienetų telpa į matuojamą objektą. -Supras bendrų matavimo vienetų būtinumą, vertins jų universalumą.
– Vertins įvairią informaciją kaip pagrindą pagrįstiems sprendimams priimti.
ISTORINIS LAIKAS
– Nusakys, kaip laikui bėgant keitėsi tas pats reiškinys ar objektas;
– Mokės apibūdinti evoliucijos etapus;
– Paaiškins, kaip kito žmonijos istorija, žinos pagrindinius Lietuvos istorijos faktus;
– Suvoks, kuo reikšmingas žmonių darbas kitiems žmonėms, visuomenei.
GEOGRAFIJA
– Paaiškins, kodėl skirtingi kraštovaizdžiai;
– Gebės skaityti ir naudotis vietovės planu; orientuosis Lietuvos žemėlapyje;
– Paaiškins, kaip vyksta ekonominis bendradarbiavimas;
– Žinos žemynų, vandenynų pavadinimus, parodys žemėlapyje ar gaublyje;
– Skirs gyvūnus ir augalus pagal žemynus;
– Žinos valdžios institucijas.
GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS
GAMTOS TYRIMAS, GYVOJI GAMTA
– Nurodys žmogaus kūno dalis bei pagrindinius vidaus organus; paaiškins pagrindines jų funkcijas;
– Supras sveikos gyvensenos privalumus;
– Apibūdins pagrindinius augalų požymius ir gyvūnų gyvenimo būdą; pateiks paprasčiausių mitybos grandinių pavyzdžių;
– Gebės grupuoti gyvūnus, augalus ir kita pagal bendrus požymius.
MEDŽIAGOS IR JŲ KITIMAI
– Nurodys pagrindinius oro ir vandens taršos šaltinius, jų poveikį aplinkai; suvoks ekologijos svarbą.
– Tyrinės ir apibūdins energijos rūšis ir žinos jų panaudojimo galimybes.
– Paprasčiausiu būdu pavaizduos vandens apytakos ratą gamtoje.
FIZIKINIAI REIŠKINIAI
– Apibūdins paprastas energijos perdavimo grandines;
– Gebės paaiškinti, kodėl diena keičia naktį, keičiasi metų laikai;
– Žinos pagrindinius dangaus kūnus; paaiškins Žemės formą ir padėtį Saulės sistemoje.
NUOSTATOS
– Mokės dalyvauti grupės darbe; gerbs kito nuomonę.
– Gebės naudotis įvairias informacijos šaltiniais.
– Aktyviai veikdami, aiškindamiesi, svarstydami mokės daryti išvadas.
– Rodys pagarbą tautos tradicijoms, religijai, kultūros paveldui.
– Rodys pagarbą gyvajai ir negyvajai gamtai; atsakomybę už jos išsaugojimą bei racionalų išteklių naudojimą.
– Stengsis būti iniciatyvūs, veiklūs, kūrybiški, atviri ieškojimams, naujoms idėjoms.
– supras klausimus apie daiktus, asmenis, vietoves;
– supras ilgesnį pokalbį, kuriame dauguma žodžių ir struktūrų žinoma, bet pasitaiko ir nežinomų;
– supras paprastus trumpus tekstus žinomomis temomis, kai kalbama bendrine kalba, normaliu tempu, tariama aiškiai;
– supras trumpus nesudėtingus nurodymus, skelbimus, informacinius pranešimus;
– supras pagrindinę įrašo teksto informaciją, o kai klausoma keleta kartų supras ir detales;
– supras vaikams skirtus animacinius ir vaidybinius filmus, televizijos laidas.
KALBĖJIMAS
– pasisveikins, atsisveikins, padėkos, atsiprašys ir pan;
– atsakys į klausimus apie save ir kitus asmenis, aplinkos daiktus, dabarties, praeities ir ateities veiksmus.
– pradės pokalbį, užduos klausimų;
– paprašys, ką nors parodyti, atlikti;
– apibūdins save ir pažįstamus asmenis, daiktus, vietas.
SKAITYMAS
– supras trumpus nesudėtingus nurodymus, žinutes, informacinius skelbimus;
– supras klausimus apie asmens duomenis, kitus asmenis, aplinkos daiktus, dabarties, praeities ir ateities veiksmus;
– supras neilgą informacinį tekstą, kuriame gali būti keletas nežinomų žodžių;
– supras trumpų nesudėtingų aprašymų, pasakojimų, aiškinimų, samprotavimų esmę ir detales;
– ras reikiamą informaciją ilgesniuose informaciniuose tekstuose, aprašymuose, pasakojimuose, samprotavimuose.
RAŠYMAS
– rašys trumpus laiškelius, žinutes susipažinti ir kontaktui palaikyti, sveikinimus, kvietimus;
– rašys trumpus fraziologizmus, aprašymus ir pasakojimus apie save ir savo veiklą, apie kitus asmenis ir jų veiklą.
NUOSTATOS
– gebės vartoti minimalų paprastų gramatinių struktūrų ir sakinio modelių skaičių pagal išmoktą medžiagą;
– gebės pateikti prasmę, naudodamiesi turimomis leksinėmis, gramatinėmis ir kt. kalbos priemonėmis;
– tars išmoktus žodžius, frazes, intonuos sakinius taip, kaip supranta gimtakalbis;
– perrašys žinomus žodžius ir trumpas frazes, parašys savo vardą, tautybę ir kt;
– tinkamai vartos kalbą pagal sociolingvistinę situaciją;
– parinks tinkamas kalbos priemones norimoms funkcijoms(intencijoms) reikšti;
– įgis minimalų atskirų žodžių fiksuotų frazių bagažą (apie 400 semantinių leksinių vienetų);
– Priimdami Šventąjį Raštą kaip ypatingą knygą, mokės pagarbiai klausytis jo skaitymo.
– Suvokdami Šventąjį Raštą kaip Dievo žodį, mokė klausytis ir dėkoti.
BENDRAVIMAS, SUTARIMAS
– Norėdami klausytis ir suprasti kitus ir kitą, gebės nepertraukdami išklausyti kitą ir vertinti savo žodžius bei elgesį pagal Aukso taisyklę.
– Brangindami šeimos, tautos vertybes, sugebės jas paaiškinti ir siūlys būdus, kaip jas puoselėti.
– Suvoks, kad kartais nusižengia, geba apmąstyti, vertinti, kurie žodžiai ar poelgiai buvo netinkami, ir mokės atleisti bei atsiprašyti.
ŠVENTOJO RAŠTO IR TIKĖJIMO PAŽINIMAS
– Brangindami Šventąjį Raštą, gebės Bibliją lyginti su kitomis knygomis nurodydami Dievo žodžio išskirtinumą.
– Pripažindami Naująjį Testamentą kaip Gerąją Naujieną, gebės surasti, perskaityti, trumpai aiškinti pateiktas ištraukas.
ATSILIEPIMAS Į DIEVO BAŽNYČIOS KVIETIMĄ
– Švęsdami liturginių metų šventes, išvardins ir trumpai paaiškins liturginių laikotarpių ir švenčių ženklus.
– Pripažindami Bažnyčios svarbą, sugebės paaiškinti, kodėl krikščionims reikia bendruomenės.
DVASINIS AUGIMAS
– Džiaugdamiesi, kad yra ypatingi Dievo kūriniai, sugebės nusakyti ir puoselėti savo gerąsias savybes bei gebės klausytis Dievo tyloje.
– Tikėdami maldos svarba gyvenime, mokės pagrindines katalikų maldas ir kurs savo maldą.
BENDROSIOS NUOSTATOS
– sieksime asmens ugdymą grįsti sąžine, pilietine sąmone ir mokinio santykiu su Dievu.
– remsimės personalizmo nuostata, kad kiekvienas žmogus, sukurtas pagal Dievo paveikslą, yra unikalus, nelygstamos vertės asmuo.
– skatinsime kiekvieno mokinio aktyvumą, sąmoningumą, atvirumą Dievo pažinimui ir veikimui, atidumą ne vien savo poreikiams, pagarbą visuomenės ir kultūros vertybėms.
– sieksime atliepti vaiko saviugdos ir saugumo, bendravimo ir tikėjimo pažinimo bei krikščioniškųjų vertybių pritaikymo gyvenime poreikius.
– ugdysime specialiuosius dalyko gebėjimus ir krikščioniškąsias vertybes.
– vertinant išskirsime: a) vertybines nuostatas, b) gebėjimus, c) žinias ir supratimą.
– mokinio tikėjimui ir moralei netaikysime konkrečių vertinimo matų,