Pranas Mašiotas – aušrininkas, visuomenės veikėjas, pedagogas, vaikų rašytojas. Gimė 1863 m. gruodžio 19 d. Pūstelninkų kaime (dab. Vilkaviškio r.), vidutinių ūkininkų šeimoje. Namuose pramokęs skaityti ir rašyti, vėliau mokėsi Naumiesčio pradžios mokykloje. 1883 m. sidabro medaliu baigė Marijampolės gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Maskvos universiteto Fizikos-matematikos fakultetą. Mokydamasis gimnazijoje dalyvavo slaptuose lietuvių moksleivių rateliuose, platino lietuvišką draudžiamą spaudą. 1884 m. pradėjo siųsti korespondencijas iš Naumiesčio į „Aušrą“, vėliau bendradarbiavo „Šviesoje“, „Vienybėje Lietuvninkų“, „Varpe“, „Vilniaus žiniose“, „Rygos garse“ ir kt.
Universitete visą laiką priklausė Maskvos lietuvių studentų ir farmaceutų draugijoms, buvo vienas iš veikliausių narių. 1887-1889 m. dirbo finansinėje įstaigoje Lomžoje, 1889 m. – Rygos mokslo apygardos kanceliarijoje. 1891 m. buvo paskirtas matematikos mokytoju Rygos vokiečių realinėje gimnazijoje, kur dirbo iki 1915 m. Dvejus metus prieš karą dar ėjo mergaičių gimnazijos direktoriaus pareigas.
Pranas ir Marija Mašiotai su vaikais Jonuku ir Maryte. Ryga, apie 1900 m.
Gyvendamas Rygoje aktyviai dalyvavo lietuviškų organizacijų veikloje. Buvo vienas iš 1903 m. įkurtos lietuvių muzikos ir dainos draugijos „Kanklės“ steigėjų; 1906 m. kartu su Marcelinu Šikšniu įsteigė lietuvių švietimo draugiją „Žvaigždė“; 1912-1914 m. sekmadieniais mokė Rygos lietuvaites gimnazistes lietuvių kalbos. 1907 m. buvo išrinktas Lietuvių mokslo draugijos Vilniuje nariu. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kartu su šeima pasitraukė į Maskvą, kur įsidarbino amatų mokykloje matematikos mokytoju. Netrukus gavo pasiūlymą vadovauti neseniai Voroneže įsikūrusiai M. Yčo mergaičių gimnazijai, po kiek laiko perėmė ir berniukų gimnazijos direktoriaus pareigas. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir ėmėsi Švietimo sistemos organizacinio darbo. Iš pradžių dirbo Lietuvos Tarybos švietimo sekcijoje Vilniuje, vėliau – Švietimo ministerijoje Kaune Aukštesniojo mokslo departamento direktoriumi, nuo 1919 m. lapkričio mėn. – viceministru. Priklausė Knygų leidimo ir Terminologijos komisijoms. 1923 m. Mašiotas paskirtas naujai įsikūrusios Lietuvių gimnazijos Klaipėdoje direktoriumi. 1929 m. iš šių pareigų pasitraukė.
Nepriklausomoje Lietuvoje Mašiotas išspausdino daug straipsnių pedagogikos, mokymo metodikos, kalbos kultūros, terminijos kūrimo ir norminimo, mokslo populiarinimo ir kt. klausimais. Jis yra keliolikos vadovėlių pradinėms ir vidurinėms mokykloms autorius, vienas garsiausių lietuvių vaikų literatūros rašytojų. Pirmasis jo kūrinys „Pasikalbėjimas apie dangų ir žemę“ išėjo JAV 1894 m., vėliau parengė ir išleido apie 150 knygų (iš jų apie 30 originalių) vaikams. Mirė Kaune 1940 m. rugsėjo 14 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Švietimo ministenjos tarnautojai. Kaunas, apie 1921 m. Antroje eilėje iš kairės sėdi: Bendrųjų reikalų departamento direktorius Liudas Daukša, Vincas Krėvė-Mickevičius, kalbininkas Kazimieras Būga, ministras Kazimieras Bizauskas, viceministras Pranas Mašiotas, Aukštesniųjų mokyklų departamento direktorius Liudas Valodka, Knygų leidimo komisijos narys Antanas Vienuolis-Žukauskas
Lietuvių dailės parodos Rygoje komitetas. 1910 m. Iš kairės: pirmoje eilėje triečias Antanas Žmuidzinavičius, ketvirtas Petras Rjmša; antroje eilėje ketvirtas Pranas Mašiotas
Meilės vaikams gali ir nerodyti, tik turėk, tai patys pamatys.
Vaikai mėgsta mokytis, tik nemėgsta blogų mokytojų.
Vaikai tik tų nemyli, kurie nesiduoda mylėti.
Darbštus mokytojas, darbšti ir klasė.
Vaiko protas godus, širdis ištroškus; tas pedagogas, kurs abu patenkins.
Gero mokytojo žodis už rykštę skaudesnis.
Rišk žodį su darbu: vaikas žodžiu tiki, darbu seka.
Kur yra vaikas nusikaltęs, ten yra du kalti – vaikas ir auklėtojas.
Mokiniai daugiau išmano, kaip parodyt įmano…
Vaiko akys auklėtojui pagalba: ką mažas jaučia, jo akys pasako.
Parodyk vaikui kiek širdies, jis tau savo visą atiduos.
Klasė gerai mato, nes daugeliu akių žiūri, giliai jaučia, nes daug širdžių turi.
Vaikas nemėgsta vedamas, džiaugiasi padedamas.
Per daug varžomas auklėtinis iš rankų išsprūsta.
Iš mažo, kaip iš didelio, reikalauti – vis tiek kaip stiukas batas ant ilgo kurpalio traukti.
Nuolatos valdomas staiga neišmoks pats valdytis.
Dažnai baramas kaip jautis ariamas pripranta.
Tik pirmoji bausmė tikrai baisi.
Bausmė kaip vaistas: dainai vartojama paliauja gydžius.
Nuolat baudžiamas, nepriglaudžiamas į kalėjimo duris žiūri.
Įtarinėk, įtarinėk ir susilauksi tikro nusikaltėlio.
Neužgauk mažo, nes jame didelį užmuši.
Vaiko širdis kaip vaškas: paliovus šildyti sukietėja.
Tik teisybės sakyti neduok, pats išmoks meluoti.
Lengviau vaikas nuo blogo išsaugot, kaip paskui atpratint.
Juo mokytojas daugiau dirba, juo mokiniai gali ilgiau pamiegoti.
Pigiausias būdas vaikui valdyt – duot jam įdomaus darbo.
– turėjo 2 brolius ir 2 seseris;
– pirmieji mokytojai: mama ir tėtis;
– mokėsi Naumiesčio pradžios mokykloje, Marijampolės gimnazijoje, Maskvos universitete studijavo matematiką;
– didžioji svajonė – tapti girininku , nors tėvai norėjo matyti kunigu;
– dirbo žurnalistu, mokytoju, 3 gimnazijų direktoriumi, Lietuvos švietimo ministro pavaduotoju;
– turėjo 3 vaikus;
– mirė 1940 m. rugsėjo 14 d. Kaune, palaidotas Petrašiūnų kapinėse;
– žinomiausias, kaip vaikų rašytojas ir vertėjas, vadovėlių autorius.
– ,,Gimnaziją atsiminus“
– ,,Kai knygas draudė“
– ,,Pašešupių knygnešiai“
– ,,Indėnai piliakalnyje“
– ,,Nepaprastos atostogos“
– fizikos,
– rašybos.
– ,,Augalų pasakos“
– ,,Pasakėlės“
– ,,Juozukas ir Jockus“
– ,,Pajūriais ir pamariais“
– ,,Apie žemės vidurius“
– ,,Pasakos-nepasakos“
– ,,Mokslo pasakos“
– ,,Kaip žmogus žemėje įsigalėjo“
– ,,Išradėjai ir išradimai“
– D.Defo ,,Robinzonas Kruzas“
– H.Velsas ,,Pirmieji žmonės Mėnulyje“
– H.Loftingas ,,Daktaras Dolitlis“
– E.Hansenas ,,Vilties klonyje Grenlandijoje“
– Ė.Kestneris ,,Emilis ir jo žvalgai“
– K.Mikaelis ,,Bebė“